Straipsniai

Brokdarių siaubas - termovizoriai

Vis daugiau dėmesio kreipiame į savo būstą, nes taip daryti verčia brangstantis gyvenimas, paslaugų kainos. Ypač - efektyvus kuro sunaudojimas. Tyrimais nustatyta, kad per sienas prarandame net apie pusę, pro langus - ketvirtį, lubas - 15 ir grindis - 10 procentų į butą patekusios šilumos.

Tiek senuose, tiek įkurtuves švenčiančiuose namuose galima atlikti termografiją ir nustatyti pastato šilumos nuostolius ir izoliaciją.

Kas tas termovizorius?

Panašius prietaisus Amerikos karinėje pramonėje pradėta naudoti jau prieš porą dešimtmečių. Dažniausiai taip atsitinka, kad, nuėmus slaptumo grifą, mokslo pasiekimais leidžiama naudotis ir civiliniame gyvenime, ir net buityje. Energetikos specialistas Vytautas Gaubas “Kauno dienai” pasakojo, kad infraraudonuosius spindulius, kurių žmogaus akis nepastebi, termovizorius paverčia skaitmeniniu signalu ir pagal tai sukuria jau matomą vaizdą. Skirtingas spinduliavimas atspindi temperatūrų skirtumą. Prietaisas šiuos svyravimus sugaudo ir padaro pastato ar kito tiriamo objekto nuotrauką, kuri įteikiama paslaugos užsakytojui.

Daugelis butų savininkų žiemą skundžiasi, kad patalpose šalta, nors tarsi ir langai užkamšyti, ir durys sandarios. V.Gaubas, kurio bendrovė atlieka termografiją ir tokiu būdu padeda nustatyti būsto šilumos nuostolius, tvirtino, kad šilumos energija gali nutekėti pačiose netikėčiausiose vietose.

Piniginei pražūtingi šilumos tiltai

Daug kur vyksta senų namų renovacija, bet ne visos bendrijos ar savininkai žino, kur yra silpniausios grandys, kur, kaip, anot specialistų, susidarę šilumos tiltai, pro kuriuos į lauką išteka brangus turtas. Statybų bumas pradėjo skatinti brokdarius, nes būsto pasiūla kol kas atsilieka nuo paklausos. Įsikėlęs naujakurys tik sulaukęs žiemos tiksliausiai įvertina nesąžiningų ir nekvalifikuotų statybininkų darbą. Tokiu atveju specialistai siūlo pasikviesti žmogų su termovizoriumi, kuris gana greitai ir akivaizdžiai įrodytų, kurioje vietoje į butą gali skverbtis šaltis.

Mirga marga naujo tipo plastikinių langų statytojų reklamos. “Šie meistrai gana dažnai langus nekokybiškai įstato, o šeimininkai, neturėdami galimybės patikrinti kokybę, kaip sakoma, perka katę maiše”, - tvirtina Vytautas Gaubas ir pataria, prieš pasirašant darbų priėmimo aktą, langų ir jų įstatymo sandarumą patikrinti termovizoriumi. Kaip rodo karti praktika, langų statytojai gana dažnai prastai panaudoja tarp lango ir sienos ertmių užpildymo medžiagas, kurias, anot V.Gaubo, reikia sudrėkinti, nes tik tada bus geresnis sukibimas, mažesni šilumos išspinduliavimo nuostoliai.

Ypač pavojinga laikyti netvarkingus namo stogą ir sienas, nes besiskverbianti drėgmė padaro daug žalos ne tik dėl šilumos nuostolių. Tokiu atveju brangiai kainuoja remontas, todėl, anot specialistų, kur kas pigiau ir patogiau laiku išsiaiškinti gresiantį pavojų.

Platus pritaikymo diapazonas

Sužinoti šilumos pasiskirstymą išoriniuose ir vidiniuose pastato paviršiuose, pagal tai nustatyti izoliacijos defektus, neigiamus oro srautus, sienų izoliacijos varžą, išsiaiškinti drėgstančias vietas ir kitus kokybės parametrus, svarbu ir perkant, statant bei rekonstruojant būstą, jį apdraudžiant ir pan.

V.Gaubas tvirtino, kad “protingieji” prietaisai gali apsaugoti ir nuo skaudžios nelaimės, pavyzdžiui, gaisro, kurio priežastimi būna, kaip įprasta sakyti, netvarkinga elektros instaliacija. Termovizoriumi galima nustatyti būsimus gedimus elektros skydinėse. Pavyzdžiui, kur blogas elektros kontaktas, ar dėl to nekaista laidai. Pagal besikeičiančią spalvų gamą nesunku išsiaiškinti, ar nekyla grėsmė saugikliui, elektros varikliui, ar pernelyg neperkrautas kitas svarbus agregatas.

Termografijos būdu galima tiksliai nustatyti įvairiose talpyklose esančio skysčio lygį. Tai kartais ypač svarbu sužinoti kuro saugyklose.

Sena patirtis byloja, kad naujame name ir bute pirmiausiai reikia įsileisti katiną: kur įsitaisys miegoti - ten pati sveikiausia ir saugiausia vieta. O šiais laikais apie tai kur kas tiksliau ir greičiau pasakys specialistas su termovizoriumi.


Šaltinis: Julius Lenčiauskas, "Kauno diena"

     ©Izoterma  | Termografiniai tyrimai | 2005 - 2019